Bažnyčios g. 25A, Naujųjų Kietaviškių k., LT - 21412 Elektrėnų sav.
Tel. (8 528) 32 803
kietaviskiu.sen@elektrenai.lt
Seniūnijos darbo laikas: Nuo 8 val. iki 17 val.
Penktadienį: Nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.
Pietų pertrauka: Nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.
Gyventojams aktuali informacija teikiama Kietaviškių seniūnijos Facebook paskyroje
Kietaviškių seniūnijos nuostatai
Kietaviškių seniūnija – nedidelė pietvakarinė Elektrėnų savivaldybės administracinės teritorijos dalis. Kietaviškės įsikūrusios apie 7 km nuo greitkelio Vilnius – Kaunas, apie 5 km nuo Elektrėnų.
Kietaviškių seniūnijos plotas – 5562 ha, gyvena 1346 gyventojai (2021-12-31 duomenimis). Seniūnijoje yra 24 kaimai. Keturiuose kaimuose: Dainiškėse, Petrošiškėse, Krokšlėse ir Šilonyse, likę tik po 1 sodybą su nuolat gyvenančiais žmonėmis. Lubakos kaimuose nėra gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą. Būdos kaime seniai nėra nei sodybų, nei gyventojų. Seniūnijos centras – Naujųjų Kietaviškių kaimas (487 gyventojai). Pagrindinės gyvenvietės: Kareivonys (289 gyventojai), Kloniniai Mijaugonys (184 gyventojai), Jagėlonys (111 gyventojų). Daugiausia jaunų žmonių yra Kareivonių ir Naujųjų Kietaviškių kaimuose. Iš viso seniūnijos teritorijoje gyvena 173 vaikai iki 16 metų amžiaus, 872 gyventojai yra darbingo amžiaus, 301 pensininkas. Seniūnija suskirstyta į 4 seniūnaitijas: Kietaviškių, Kareivonių, Jagėlonių ir Mijaugonių. Seniūnijoje yra trys veikiančios bendruomenės: Kietaviškių, Aujėdo ir Kloninių Mijaugonių.
Kietaviškių seniūnijoje gausu pramonės įmonių. Stambiausia įmonė UAB „ Bauwerk Group Lietuva “ įkurta 1992 m. Joje šiuo metu dirba apie 900 darbuotojų. Tai viena didžiausių įmonių Europoje. Įmonėje gaminamos grindinės lentos, parketas, parketlentės bei ruošiniai baldams. UAB „Kietaviškių gausa“ yra didžiausia šildomų šiltnamių įmonė Baltijos šalyse, per metus išauginanti apie 8 tūkst. tonų agurkų ir pomidorų bei daugiau nei 1,5 mln. vienetų salotų. Įmonėje dirba apie 260 darbuotojų. V. Kartenio firma „Elektrėnų mėsa“ skerdžia gyvulius, gamina ir parduoda įvairius mėsos gaminius. UAB „Balkesta“ vykdo statybos bei remonto darbus, UAB „Singlis“ – įrankių medienai apdoroti gamybos ir aptarnavimo įmonė, taip pat veikia UAB „Toga FMG“, UAB „Deimeda“, UAB „Kietaviškių autocentras“, V. Usenkos PĮ „USVA“, UAB „Pinela“, UAB „Giris“, A. Bliujienės MB, MB „Nendrita.
Seniūnijoje veikia Kietaviškių progimnazija, 2 kultūros klubai, 2 bibliotekos, Elektrėnų PSPC gydytojo kabinetas, 3 parduotuvės.
Kietaviškių seniūnijoje gražus kraštovaizdis, gausu ežerų, tvenkinių, upelių ir kalvelių. Per Kietaviškių seniūnijos teritoriją teka Strėva – dešinysis Nemuno intakas. Į Strėvą įteka Skersės upeliukas. Kietaviškių kaimo vakarine riba teka vingiuotoji Spengla.
Pietinėje Kietaviškių dalyje tyvuliuoja Aujėdo ežeras, kurio plotas 35,4 ha. Šiaurinę kaimo dalį skalauja Ilgės ežeras, plotas 154,2 ha, kuris1991 m. buvo paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Draustinyje peri 74 rūšys įvairiausių paukščių, nemažai jų yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Į draustinį atskrenda ir labai retų paukščių: erelis žuvininkas, jūrinis erelis, pievinė lingė ir kt. Vandenyse yra nemažai žuvų rūšių, gyvena vandens žvėrelių, aptinkama retų saugomų augalų rūšių.
Steigiant tuometį Kietaviškių žuvininkystės ūkį (dabar UAB „Bartžuvė“), buvo pastatyta užtvanka. Pakėlus vandens lygį, sujungti Gilūšio ir Gavėko ežerai į vieną vandens telkinį. Šiam tvenkiniui paliktas Gavėko pavadinimas. Rytinėje Senųjų Kietaviškių kaimo dalyje yra Elektrėnų marios. Jagėlonyse yra Švenčiaus ežeras, Bajorų kaime Briaunio ežeras, Vindžiulių kaime Briauniuko
ežeras, Kloninių Mijaugonių kaime Salcieko ežeras.
Seniausieji gyventojai Kietaviškių apylinkėse netoli Kareivonių piliakalnio pasirodė mezolito laikotarpio pradžioje – VIII tūkst. prieš Kristaus gimimą. Tai buvo Madleno kultūros žmonės. Nuo XVI amžiaus pradžios pradedamos minėti ir pačios Kietaviškės.
Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad 1504 metais Kietaviškėse jau stovėjusi pirmoji bažnyčia. Antrąją medinę bažnyčią 1676 m. pastatė Kietaviškių dvaro savininkas Vitebsko vaivada Leonardas Pociejus. Dvaras stovėjo visai netoli bažnyčios. Pociejai buvo žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai, XVII a. įsikūrę Kietaviškėse, įsigijo daug aplinkinių žemių.
XVIII amžiaus antroje pusėje kaime buvo įsteigta pradinė mokykla. XVIII amžiaus pabaigoje Kietaviškių parapijai priklausė 255 bajorai ir 2240 valstiečių.
Carinei valdžiai nuslopinus 1831 m. nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą, jo dalyvių dvarininkų Pociejų turtas perduotas carinės administracijos žinion. Dvarai buvo valdiški, nuomojami, galiausiai iš jų liko tik prisiminimas, tai liudija radiniai, kurie saugomi Kietaviškių pagrindinės mokyklos muziejuje.
XIX amžiaus pradžioje sparčiau pradėjo vystytis ir miestelis, kuriame veikė vandens malūnas, bravoras, keletas parduotuvių, amato dirbtuvių ir kt. XIX amžiaus pabaigoje aktyvėja kietaviškiečių visuomeninis gyvenimas, ypač 1883 metais, čia atvykus kunigui Silvestrui Gimžauskui. Spaudos draudimo laikotarpiu jis rašė straipsnius lietuviškiems laikraščiams, eilėraščius, vadovėlius, rūpinosi draudžiamos lietuvių literatūros platinimu. Po sukilimo, carinei vyriausybei uždraudus lietuvišką spaudą, plito slapta spausdinamos ir platinamos knygos. Žymiausias šių apylinkių knygnešys – Motiejus Grybauskas. Jis palaidotas Peliūnų kapinėse. Apie šį kaimo šviesuolį daug medžiagos surinkta Kietaviškių bibliotekoje. Daug nuotraukų, sermėga saugomi Kietaviškių progimnazijos muziejuje.
1884 m. kun. S. Gimžauską Kietaviškėse pakeitė D. Valavičius, čia kunigavęs 26 metus. 1905 m. buvo pradėta galvoti apie naujos mūrinės bažnyčios statybą: buvo išrinktas bažnyčios statybos komitetas, kuris rinko pinigus, rūpinosi projekto reikalais.
1910 metais bažnyčios klebonu tapo kunigas Kajetonas Čepanas. Jis aktyviai ėmėsi ne tik jau pradėtos mūrinės bažnyčios statybos, bet ir organizavo parapijos vaikų švietimą, įkurdamas slaptas lietuviškas mokyklas. I pasaulinio karo metais kunigas parapijoje įsteigė apie 30 lietuviškų mokyklų. Nuo 1915 m. pamaldos vyko naujojoje Švč. Trejybės bažnyčioje. 1921 metais bažnyčia buvo sutvarkyta, tačiau mirė pats jo statytojas Kajetonas Čepanas. Dailininkas Petras Kalpokas nutapė Kajetono Čepano portretą su įkomponuotu bažnyčios vaizdu.
Kietaviškių bažnyčia sumūryta iš vietoje pagamintų plytų. Architektūros stilius – eklektinis, jungiami įvairių stilių elementai. Projekto autorius architektas V. Michnevičius.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1918 metais įkurtas Trakų apskrities Kietaviškių valsčius. Miestelyje veikė pradžios mokykla, paštas, policija, parduotuvės ir kt. 1932 metų duomenimis, Kietaviškių valsčiuje buvo septynios seniūnijos. 1944 metais pradėjo kurtis darbo žmonių deputatų tarybos. 1948 metais įsteigti Kietaviškių, Jagėlonių, Liutonių, Mijaugonių, Žikaronių apylinkių vykdomieji komitetai. Tarpukariu Kietaviškės priklausė Trakų apskričiai, sovietmečiu iki 1963 m. Vievio rajonui. Nuo 1963 m. Kietaviškės priklausė Kaišiadorių rajonui. 1963 metais vietoje kelių apylinkės vykdomųjų komitetų įsikūrė vienas Kaišiadorių rajono Kietaviškių apylinkės LDT vykdomasis komitetas.
Bolševikinės okupacijos metais Kietaviškės smarkiai nukentėjo. Pirmieji trėmimai prasidėjo prieš II pasaulinį karą. Dar daugiau kietaviškiečių atsidūrė lageriuose ir tremtyje pokario metais. Nemažai Kietaviškių ir jos apylinkių gyventojų įsijungė į ginkluoto rezistencinio pasipriešinimo kovas.
1950 metais pradėjo kurtis kolūkiai. Apylinkėje veikė mokyklos, klubai-skaityklos, felčerių, akušerių punktai. 1959 metais įkurta Kietaviškių apylinkė, kuriai 34 metus vadovavo Antanas Vankevičius.
1990 metais įkurta Kietaviškių apylinkės viršaitija. 1995 metais apylinkės viršaitija pavadinta seniūnija. Nuo 1995 iki 2003 metų Kietaviškių seniūnijai vadovavo Henrikas Petrauskas. Nuo 2003 m. seniūnijai vadovo seniūnė Dovilija Cibulskienė, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. seniūnijai vadovauja seniūnė Jurgita Matkevičienė.
2000 metais Kaišiadorių rajono Kietaviškių seniūnija pagal administracinį teritorinį paskirstymą priskiriama Vilniaus apskrities Elektrėnų savivaldybei.
2002 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1761 patvirtintas Kietaviškių herbas. Herbe mėlyname lauke vaizduojamas auksinis erelis, naguose laikantis auksinę žuvį. Erelis – jėgos, ištvermės, žuvis – gyvybės simbolis. Mėlyna spalva reiškia ištikimybę, tvirtumą, sąžiningumą, auksinė spalva simbolizuoja kilnumą, dorą, protą.
Kietaviškių progimnazija yra pasirinkusi etninės kultūros kryptį. Čia įsteigtas kraštotyros muziejus, kuriame daug vertingos medžiagos. 1998 m. išleista knyga „Kietaviškės“. Leidiniui daug straipsnių parašė Kietaviškių progimnazijos mokytoja kraštotyrininkė Danutė Gudelienė.
1991 m. vietoj buvusio senojo kryžiaus prie seniūnijos pastato pastatytas ir pašventintas kryžius.
Kietaviškių seniūnijos Kareivonių kaime 1910 m. gimė Juozas Kralikauskas, tapęs išeivijos rašytoju. Tai istorinių romanų rašytojas. Palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje. 1993 m. jo garbei Kareivonyse pastatytas ir pašventintas koplytstulpis.
Kunigo Alfredo Rukštos iniciatyva bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis 1940–1990 m. okupacijų metais žuvusiems parapijiečiams atminti.
2004 m. birželio 6 d. kietaviškiečiai šventė Kietaviškių 500 metų jubiliejų. Sukakčiai įamžinti prie kultūros klubo pastatytas koplytstulpis.
2015 m. Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia minėjo 100 metų jubiliejų. Šiai sukakčiai įamžinti bažnyčios šventoriuje pastatytas koplytstulpis.
2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui įamžinti Kareivonių parke priešais mokyklą pastatytas lauko akmuo su lietuviška saulute ir šimtmečio logotipu.