Trakų g. 41, Semeliškės LT - 21 302 Elektrėnų sav.
Tel. (8 528) 32 580
semeliskiu.sen@elektrenai.lt  

Seniūnijos darbo laikas: Nuo 8 val. iki 17 val.

Penktadienį: Nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.
Pietų pertrauka: Nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

Seniūno priėmimo dienos ir valandos:

Antradienis - nuo 8 val. iki 12 val.
Ketvirtadienis - nuo 8 val. iki 12 val.           

 Semeliškių seniūnijos nuostatai

                    Semeliškių seniūnijos administracinis pavaldumas, ribos ir plotas keitėsi daug  kartų. XIX a. ir XX a. pirmoje pusėje Semeliškės buvo Trakų apskrities valsčiaus centras. Pokario metais Semeliškių apylinkė priklausė buvusiam Vievio rajonui, vėliau Trakų rajonui, 1950 m. Semeliškių miestelis tapęs Trakų rajono Semeliškių apylinkės centru. Dalis miestelio yra valstybės saugoma urbanistikos vietovė. 1969 m. miesteliui suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas, 1994 m. perkvalifikuotas į valstybinės reikšmės kultūros vertybės statusą. 2000 metais įsteigus Elektrėnų savivaldybę, Semeliškių miestelis ir aplinkinių kaimų teritorija priskirta Elektrėnų savivaldybei.

          Semeliškių seniūnija yra Elektrėnų savivaldybės pietuose, Semeliškių miestelis – trečia  pagal dydį savivaldybės gyvenvietė. Seniūnijos plotas – 6671 ha, gyvena 1148 gyventojai (2021-01-01 duomenys).

          Seniūnijos centras – Semeliškių miestelis, kuriame gyvena 562 gyventojai, 2021 metais minintis 745 metų jubiliejų. Miestelis įkurtas apie 1276–1283 m., kai kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakarų baltams. Manoma, kad miestelio pavadinimas yra asmenvardinės kilmės. Neaišku, kokia buvusi pradinė asmenvardžio lytis, labiausiai tikėtina, kad Samilis (pagal vieną pirmųjų gyvenvietės minėjimų rašytiniuose šaltiniuose). Pasakojama, kad Samilis galėjo būti įkurdintos prūsų genties vadas. Gyvenvietė ilgą laiką buvo žinoma kaip Samiliškės, vėliau – Semeliškiai, kol XX a. 1-ojoje pusėje nusistovėjo Semeliškės. Miestelis įsikūręs 13 km į pietus nuo Elektrėnų, 21 km į vakarus nuo Trakų ir 49 km nuo Vilniaus, šalia Nestrėvančio ežero, miestelį dalija Strėvos upė su intaku Dabinta.    

          Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. rugsėjo 22 d. dekretu Nr. 1849 patvirtintas Semeliškių herbas. Herbo simboliką sudaro šios spalvos: žalia simbolizuoja laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą, sidabrinė – dorumą, skaistumą ir nekaltybę. Varpas – ryšio tarp dangaus ir žemės simbolis. ,,S“ pavidalo skėlimo vingis simbolizuoja pirmąją miestelio pavadinimo raidę ir Strėvos upės vingį. Sidabrinė skydo dalis papuošta gotikiniu ornamentu, nes ir varpas yra lietas gotikos epochoje.   

            Seniūnijoje yra 33 kaimai, didesni iš jų: Daugirdiškių (82 gyv.), Laičių (111 gyv.). Seniūnijos apylinkės gražios ir įdomios – nuo Daugirdiškių kaimo kalvų viršūnių giedrą dieną matyti abi senosios Lietuvos sostinės – Trakai ir Vilnius, vienas gražiausių apylinkėse ežerų – Monis, kurio plotas 101 ha, jame yra dvi salos, nuo Semeliškių į rytus nutolęs apie 6 km. Didesnėje saloje seniau buvo Daugirdiškių dvaras. Ten Romeriai pasistatydino didžiulius rūmus, tačiau nebaigė jų įrengti. Tiškevičiai vėliau išgriovė rūmų dalį ir įrengė spirito varyklą, dabar likę tik dvaro pamatų akmenys.

               2009 metais seniūnijos teritorijoje įsteigtos 4 seniūnaitijos: Semeliškių miestelio, Daugirdiškių, Laičių ir Semeliškių kaimiškoji.

               Seniūnijoje yra dvi asociacijos – Semeliškių bendruomenė ir Semeliškių bendruomenė „Strėva“, dvi paramos organizacijos – Semeliškių šv. Lauryno parapijos „Caritas“ ir „Ištiesk gerumo ranką“ asociacijos savanoriai.

              Seniūnijoje veikia 1932 metais statyta, vėliau renovuota Semeliškių gimnazija, pirmoji parapijos mokykla minima 1777 metais. Renovuotame gimnazijos pastate įsikūręs Elektrėnų viešosios bibliotekos Semeliškių skyrius. 2020 metais suremontuotoje Semeliškių seniūnijos administracinio pastato dalyje įsikūręs Semeliškių vaikų dienos centras. Seniūnijos teritorijoje veikia Semeliškių vaikų darželis „Gandriukas“, VšĮ Elektrėnų PSPC medicinos įstaigos filialas, Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos Semeliškių ugniagesių komanda. Nuo 2020 metų Semeliškių seniūnijos gyventojus aptarnauja Elektrėnų paštas. Veikia Valstybinės miškų urėdijos VĮ Trakų regioninio padalinio Semeliškių ir Jagėlonių girininkijos, kitos verslo įmonės: medžio apdirbimo Kazimiero Šiaulio įmonė, UAB „Volasta“ ir UAB „Sasupra“, UAB „Elektros pasaulis“, UAB „Danga plius“, kirpykla, 3 maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, keletas kaimo turizmo sodybų. Ūkininkauja 7 ūkininkai, dirbantys daugiau kaip 50 ha žemės ploto, ir 181 smulkesnis ūkis, kurie dirba nuo 3 iki 49 ha žemės ploto.

             1783–1786 m. pastatyta ir iki šių dienų išlikusi viena seniausių Lietuvoje medinė Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia su varpine ir parapijos namais. Bažnyčioje yra nemažai vertingų dailės kūrinių: stebuklingu laikomas XVIII a. pabaigos Šv. Roko paveikslas su reta Lietuvoje ikonografija, Šv. Kazimiero ir Jėzaus Nazariečio kilnojamasis altorėlis, vargonų prospektas ir kt. Varpinėje yra trys varpai su įrašais: du iš jų pagaminti XVIII a., o trečiasis su gotikiniu įrašu yra vienas iš senesnių Lietuvoje, datuojamas XV a. pr., dedikuotas Vytautui Didžiajam. 1905–1914 m. Semeliškėse klebonu dirbo lietuvybės skleidėjas kunigas Jonas Masiulis (1862–1931), o 1914–1915 ir 1918–1922 m. – filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, politikas, 1922–1926 m. Lietuvos Seimo narys, Lietuvos švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas dr. kunigas Jonas Steponavičius  (1880–1947). Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje palaidotas lietuvybės puoselėtojas kunigas Juozapas Bučys (1874–1946), Semeliškių parapijoje klebonavęs 1935–1946 m. Talkinant vikarui Alfonsui Petraičiui, jie pastatė naują kleboniją, vikariatą, špitolę, parapijos salę. Kunigas Jonas Vaišnora Semeliškėse klebonu buvo 17 metų (1946–1963), su parapijiečiais suremontavo bažnyčią, pastatė naują kleboniją. Palaidotas Semeliškių bažnyčios šventoriuje. 1963–1977 m. Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčioje klebonavo kunigas Zigmantas Gustainis, ketvirtį amžiaus (1977–2002 m.) – kunigas Romualdas Šalčiūnas, o nuo  2002 iki 2020 m. – Antanas Gintautas Jančiauskas, nuo 2020 metų – kunigas Gediminas Mieldažis.

          1895 m. stačiatikiams pastatyta 200 vietų akmeninė Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė, ją sudaro trys dalys: halė, jungtis ir varpinė. Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė tapo vieninteliu ryškesniu gyvenvietės akcentu. Nuo 1896 m. iki 1954 m. cerkvė priklausė Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario parapijai. 1937 m. parapijoje buvo 620 tikinčiųjų, priklausė 31,5 dešimtinės žemės ir 11 ežerų. Išlikę semeliškiečių prisiminimai liudija, kad miestelio cerkvėje yra apsilankęs ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Automobiliu atvykęs iki Vievio, jis ten persėsdavęs į jo laukusią baltais žirgais pakinkytą šventiko brikelę, kuria ir atkeliaudavo iki Semeliškių cerkvės. Cerkvė remontuota 1978 m. Šiuo metu priklauso Vievio cerkvės parapijai.

        Semeliškių seniūnijos teritorijoje yra 5 veikiančios kapinės: Semeliškių miestelio, Semeliškių stačiatikių, Noškūnų kaimo, Mackonių kaimo ir Užkryžių kaimo, 2 neveikiančios kapinės: Semeliškių genocido aukų ir Semeliškių kaimo I-ojo pasaulinio karo karių kapinės.

Semeliškių seniūnijos lankytinos vietos, įrašytos į Kultūros vertybių registrą: Semeliškės (kodas 17106), Semeliškių dvarvietė (kodas 17208), Semeliškių, Vievio, Žaslių žydų žudynių vieta ir kapai (kodas 11285), šioje vietoje 1941 m. spalio 6 d. buvo nužudyti ir palaidoti 962 miestelio ir aplinkinių apylinkių žydai, Daugirdiškių dvarvietė (kodas 17207), koplytstulpis (kodas 14358), Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos imperijų karių kapai (kodas 40796), varpas (kodas 10210), datuojamas XV a. pr., esantis Semeliškių šv. Lauryno bažnyčios varpinėje, Žuvyčių kapinynas, vad. Ąžuolyno kalnu (kodas 6963), Žuvyčių piliakalnis (kodas 3525), datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. yra vienas seniausių savivaldybėje. Kitos lankytinos (atmintinos) vietos: Laičių akmenys – saugomi geologiniai gamtos paveldo objektai; Semeliškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimo vietos Semeliškių miestelyje Šilo ir Trakų gatvėse; 2016 metais miestelio centrinėje aikštėje atidengtas monumentas ,,SEMELIŠKĖS 1276“, skirtas Semeliškių miestelio 740 metų jubiliejui paminėti. 2016 metais gyventojų ir svečių poilsiui prie Nestrėvančio ežero įrengta Semeliškių poilsio zona su lieptu, tinklinio aikštele.