Bažnyčios g. 3, Beižionių k., LT - 21320 Elektrėnų sav.

Tel. (8 528) 50 032
  [email protected]

Seniūnijos darbo laikas:

nuo 8 val. iki 17 val.;
Penktadienį: nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.;
Pietų pertrauka: nuo 12 val. iki 12 val. 45 min. 

Seniūno priėmimo dienos ir valandos:

Antradienis - nuo 8 val. iki 12 val.;
Ketvirtadienis - nuo 8 val. iki 12 val. 

Beižionių seniūnijos nuostatai

Seniūnija įkurta 2000 m. birželio 1 d.  Seniūnijos plotas 5140 ha, gyvena  352 gyventojai. 

Beižionių seniūnija yra Elektrėnų savivaldybės pietvakariuose. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių rajonu, iš pietų pusės – su Trakų rajonu. Seniūnija įkurta 2000 metais birželio 1 dieną . Seniūnijoje yra 30 nedidelių kaimų, iš jų – 2 viensėdijos. Centras – Beižionių gyvenvietė. 2009 metais įsteigtos 3 seniūnaitijos: Barboriškių seniūnaitija, Beižionių ir Liaukiškių. Seniūnija užima 5140 ha plotą.

Seniūnijoje yra bažnyčia, pagrindinė mokykla, biblioteka, Vaikų globos namai, medicinos punktas, paštas, kultūros klubas, 3 parduotuvės, priešgaisrinė tarnyba, kaimo turizmo sodyba „Svečių namai pas Venskus“. Beižionyse įkurta viena iš pirmųjų savivaldybėje kaimo bendruomenė . Seniūnijos teritorijoje yra keli istorijos ir kultūros paminklai: Balandiškių piliakalnis (Pilies kalnas), Beižionių piliakalnis ir pilkapynas, Migliniškių, Eitulionių pilkapynai.
Beižionys – kaimas į rytus nuo Semeliškių. Iki Elektrėnų savivaldybės įkūrimo Beižionys priklausė Trakų rajonui. 1950–1963 m. Beižionys buvo apylinkės centras, 1950–1992 m. – kolūkio centrinė gyvenvietė.
Legenda apie Beižionis byloja, kad pavadinimas kilęs nuo karo su prancūzais laikotarpio. Kariai tarpusavyje ragino vienas kitą: „bėj Žaną“, liet. „mušk Žaną“. Taip liko pavadinimas „Beižionys“.
Beižionių apylinkėse gyventa nuo senovės. 1 km į pietvakarius nuo kaimo išlikęs Beižionių piliakalnis, vadinamas Birutės kalnu, kuriame apie 50 pilkapių.
Beižionių dvaras minimas 1613 metais. XIX a. pradžioje jis priklausė Vincentui ir Juozapui Tanskiams. 1922 m. dvaro valdytoja – Kornelija Tanskaitė-Ostrovskienė (Astrauskienė).
1926 m. pastatyta medinė Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, įkurta parapija . 1903 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–2002 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 2002 m. Beižionių pagrindinė mokykla. 1958 m. įsteigti kultūros namai. 1997 metais įkurti Beižionių vaikų globos namai.
Beižionių herbe pavaizduota gervė – reta Lietuvoje paukščių rūšis, įrašyta į Raudonąją knygą. Beižionių seniūnijoje jų yra Taureikos, Liaukiškės ir kt. vietovėse. Simbolių kalboje gervė – budrumo, ilgaamžiškumo, išminties, ištikimybės išraiška. Krikščionybėje dėl savo sugrįžimo į gimtąsias vietas – prisikėlimo simbolis. Žalia skydo spalva simbolizuoja apylinkių gamtos grožį ir viltį. Heraldikos komisija Beižionių herbą aprobavo 2006 m. rugsėjo 24 d., LR Prezidentas patvirtino 2006 m. lapkričio 17 d.
Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia pastatyta 1926 m. kunigo Stepono Rudžionio ir vietos gyventojų pastangomis. Ši bažnyčia – tradicinis Lietuvos medinės sakralinės architektūros statinys. Stačiakampio plano, kompaktiško tūrio pastatas dengtas dvišlaičiu stogu. Pagrindinis fasadas akcentuotas virš trikampio frontono iškylančiu kvadratiniu bokštu su smaile. Šventovės sienas puošia Kryžiaus kelio stočių paveikslai. Šias ryškių spalvų daugelio figūrų kompozicijas 1927 m. nutapė J. Neliubšis. Didžiojo altoriaus paveikslas „Nukryžiuotasis“ (1926–1928) – XX a. menine išraiška pasižymintis kūrinys, inspiruotas XVII a. Flamandų dailės. Bažnyčios muziejėlyje saugomas „Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi“ paveikslas, nutapytas Lietuvos dailininko (Kanuto Rusecko mokinio arba pasekėjo) .
 Beižionių piliakalnis yra apie pusė kilometro į pietvakarius nuo Beižionių kaimo (apie 0,2 km į pietus nuo jo yra Beižionių pilkapynas). Joje aptikta lipdytinės lygiosios ir grublėtosios keramikos fragmentų. Į šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Apie 700 m į šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra pilkapynas. Piliakalnis datuojamas I–II tūkst. pradžia.
 Beižionių pilkapynas yra apie kilometrą į pietvakarius nuo Beižionių kaimo. 50 pilkapių supilti aukštumėlėse. Pilkapiai apaugę medžiais ir krūmais. Manoma, kad pilkapiai VI–VIII amžiaus .
Beižionių kaime išlikusi Beižionių palivarko vieta. Pastatai ir želdiniai sunykę.