Trakų g. 2, Vievis, LT - 21381 Elektrėnų sav.
Tel. (+370 528) 26 345
[email protected]
Gyventojams aktuali informacija teikiama Vievio seniūnijos | Facebook paskyroje
Seniūnijos darbo laikas:
Nuo 8.00 val. iki 17.00 val.
Penktadienį: Nuo 8.00 val. iki 15 val. 45 min.
Pietų pertrauka: Nuo 12.00 val. iki 12 val. 45 min.
Seniūno priėmimo dienos ir valandos:
Trečiadienis - nuo 8.00 val. iki 10.00 val.
Vievio herbo simboliu buvo pasirinktos aukso spalvos XVI a. rankinės spausdinimo staklės. Istorinio herbo Vievis neturėjo, todėl svarstant herbo idėjas buvo pasirinktas būtent šis motyvas.
Vievio miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1539 metais. 1999 m. birželio 27 d. miestas paminėjo 460 metų jubiliejų. Apie 1600 m. vienas iš Oginskių pastatydino Vievyje unitų bažnyčią ir įkūrė vienuolyną. XVII a. pradžioje prie Vievio Šventosios Dvasios vienuolyno buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje spaustuvė, pirmieji leidiniai pasirodė 1611 m. Tai buvo maldaknygės, parašytos bažnytine slavų kalba. 1619 m. išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. šioje spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos rusų ir lenkų kalbomis. 1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią. Dabartinė graži aukšta mūrinė bažnyčia yra neobarokinė, turi klasicizmo elementų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė su dviem aukštais fasado bokštais. 1837 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdinė mokykla. Šalia kapinių, sode, stovėjo klebonija, kurioje, pasak žmonių, 1812 metais nakvojęs Napoleonas. Tiksliai žinoma, kad 1812 metų gruodžio 10 dieną grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų – Neapolio karalius Muratas. Miestelis pradėjo augti XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Varšuva – Peterburgas ir pastačius geležinkelio stotį Vievyje. Nuo seno Vievio apylinkių gyventojai – lietuviai, tačiau dvarininkai buvo sulenkėję ir visomis išgalėmis stengėsi lenkinti lietuvius. Iš Punsko atvykęs ir čia apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę provizorius Jurgis Milančius (1869–1956) negalėjo ramiai žiūrėti į lenkintojus: ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas. J. Milančius ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje. Jo kukli vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo dar ir knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. Vienas didžiausių knygnešininko pagalbininkų buvo Motiejus Grybauskas (miręs 1928 m.) iš Kietaviškių parapijos Gilučių kaimo. Knygnešio lietuvybės puoselėtojo J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J. Milančius buvo lietuvių mokyklos Vievyje įkūrėjas ir vedėjas. Vievio vaistininko namuose prieglobstį surado ir lietuvių rašytoja Sofija Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“, kurią J. Milančius papildė. Dabartiniais laikais Vievyje gimė ir augo nemažai garsių menininkų: dirigentas G. Rinkevičius, džiazo muzikantas D. Pulauskas (Elektrėnų savivaldybės garbės pilietis (garbės piliečio vardas suteiktas Elektrėnų savivaldybės tarybos 2024-05-29 sprendimu Nr. VII.TS-107), lengvosios muzikos orkestro vadovas J. Cechanovičius.
Tarpukario Lietuvos laikais Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacijos linijos su Lenkija. Pokario metais Vievis buvo rajono centras, vėliau Vievio seniūnija prijungta prie Trakų rajono. Nuo 2000-ųjų metų, įsteigus Elektrėnų savivaldybę, Vievio seniūnijos teritorija su Vievio miestu ir aplinkiniais kaimais priskirta Elektrėnų savivaldybei.
Vievio seniūnija yra 40 km atstumu nutolusi nuo Vilniaus, prie respublikinės reikšmės automagistralės ir geležinkelio Vilnius – Kaunas. Iš rytų prieina Neries regioninis parkas. Seniūnijos plotas – 15 200 ha, gyvena 7459 gyventojai. Vievio seniūnijos teritorijoje yra 24 ežerai. Didžiausias jų – Vievio ežeras. Jo ilgis – 2700 m, plotis – 1950 m. Seniūnijos centras – Vievio miestas (4411 žm.). Seniūnijoje yra 89 kaimai. Didesni iš jų: Pylimai (430 gyv.), Pakalniškės (336 gyv.), Vievininkai (150 gyv.), Balceriškės (162 gyv.), Lazdėnai (197 gyv.), Alesninkai (154 gyv.).
Seniūnijoje yra autobusų ir geležinkelio stotys, Vievio paštas (AB Lietuvos paštas skyrius), maldos namai: Vievio Šv. Onos bažnyčia ir Dievo Motinos ėmimo į dangų stačiatikių cerkvė, VšĮ Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro Vievio padalinys, Elektrėnų socialinių paslaugų centro Vievio vaikų dienos centras bei Vievio vaikų dienos centras „Vėjukai“ ir kitos gyventojus aptarnaujančios įstaigos. Veikia švietimo ir ugdymo įstaigos: Elektrėnų sav. Jurgio Milančiaus pradinė mokykla su Pakalniškių skyriumi, Elektrėnų sav. Vievio gimnazija, Vievio meno mokykla, Elektrėnų sav. Vievio lopšelis-darželis „Eglutė“, Pylimų lopšelis-darželis; kultūros įstaigos: Vievio kultūros centras, Lazdėnų k. Elektrėnų krašto muziejaus Lazdėnų ekspozicija; Žemės gelmių informacijos centras, Kelių muziejus, Elektrėnų sav. viešosios bibliotekos filialai: Vievyje, Pakalniškių k., Pylimų k., Lazdėnų k. Seniūnijoje aktyviai veiklą vykdo bendruomeninės ir nevyriausybinės organizacijos.
Seniūnijoje veikia beveik 50 įvairaus statuso ir dydžio įmonių: UAB „Vievio paukščiai“, ŽŪB „VG Ausieniškės“, AB „Zelvė“, AB „Alesninkų paukštynas“, UAB „Malsena plius“ Vievio filialas, UAB „Dailinta“, UAB „LIETWOOD“, UAB „Finėjas“, UAB „Plastiksė“, UAB „Nordic Door Components“, Etna-AB „Silikatas“, UAB „Refra“, UAB „Sėkluva“, UAB „Orvega“, UAB „Girteka“, AB „Kelių priežiūra“ ir kt.