Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną Kūčios (vartojama ir kūčia) – Kalėdų išvakarių diena, Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė.
Kai omenyje turimas šventės pavadinimas, rašoma didžiąja raide Kūčios, jei tik pati vakarienė, – gali būti rašoma iš mažosios raidės kūčios.
Kūčių vakarienė (tam tikra išskirtine proga), kūčių vakarienė (vakarienė iš tam tikrų valgių).
Žodis Kūčios į lietuvių kalbą atkeliavo iš slavų kalbos. Lietuvių kalboje iš pradžių, matyt, buvo vartojama vienaskaitinė forma kūčia, tačiau vėliau ją išstūmė daugiskaitinė forma, plg. Kalėdos, Velykos, Sekminės ir kt.
Kūčių vakaras pradedamas laužant kalėdaičius, švęstus paplotėlius. Žodžiai: plotkeliai, plotkelės ar plotkos, yra svetimžodžiai iš lenkų ar baltarusių kalbų, todėl neteiktini vartoti lietuvių kalboje.
Vieni iš Kūčių vakarienės patiekalų yra prėskučiai, kūčiukai. Šližikai, sližikai ar šlyžikai taip pat neteiktinos lietuvių kalbai svetimybės.
Kūčiukai dažniausiai valgomi su specialiai ruoštu aguonų pienu aguonpieniu.