English

Elektrėnų savivaldybės administracija. Biudžetinė įstaiga, Rungos g. 5, LT-26110 Elektrėnai. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188756190. Tel. (8 528) 58 000, El. p. administracija@elektrenai.lt

Skelbimai
Archyvas
Vievio seniūnija

Trakų g. 2, Vievis, LT - 21381 Elektrėnų sav.
Tel. (8 528) 26 354, faks. (8 528) 26 516
vievio.sen@elektrenai.lt

Seniūnijos darbo laikas: Nuo 8 val. iki 17 val.
Penktadienį: Nuo 8 val. iki 15 val. 45 min.
Pietų pertrauka: Nuo 12 val. iki 12 val. 45 min.

Pareigos Vardas, pavardė Tel. Nr.                

Seniūnas

Zenonas Pukėnas

(8 528) 26 354
Buhalterė Rima Karazijienė (8 528) 26 548
Vyriausioji specialistė Danguolė Skorupskienė (8 528) 26 466
Specialistė Gražina Sinkevičienė (8 528) 26 556
Specialistė Rasa Kaplenkė (8 528) 26 556

Socialinės paramos
skyriaus socialinio
darbo organizatorės

Jūratė Gumbrevičienė
Lilija Davidavičienė

(8 528) 26 551
Vyriausioji specialistė Skirmantė Bacianskaitė (8 528) 26 556
Vyresnysis specialistas Liutauras Riškus (8 528) 58 083

Senūno priėmimo dienos ir valandos:
Antradienis - nuo 8 val. iki 12 val.
Ketvirtadienis - nuo 8 val. iki 12 val.

Vievio seniūnijos nuostatai (227.2 kb)

    Vievio herbo simboliu buvo pasirinktos aukso spalvos XVI a. rankinės spausdinimo staklės. Istorinio herbo Vievis neturėjo, todėl, svarstant herbo idėjas, buvo pasirinktas būtent šis motyvas.
    Vievio seniūnija yra 40 km atstumu nutolusi nuo Vilniaus, prie respublikinės reikšmės automagistralės ir geležinkelio Vilnius - Kaunas. Seniūnijos plotas - 15165 ha, gyvena 8330 gyventojų. Seniūnijos centras - Vievio miestas (5600 žm.). Seniūnijoje yra 91 kaimas. Didesni iš jų: Pylimai (480 gyv.), Pakalniškės (431 gyv.), Vievininkai (224 gyv.), Balceriškės (236 gyv.), Lazdėnai (249 gyv.). Seniūnijoje yra autobusų ir geležinkelio stotys, paštas, 5 pradinės mokyklos, vidurinė mokykla, meno mokykla, biblioteka, 2 maldos namai, VšĮ Vievio miesto palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė ir kitos gyventojus aptarnaujančios įstaigos. Seniūnijoje veikia beveik 50 įvairaus statuso ir dydžio įmonių: AB „Vievio paukštynas“, AB „Zelvė“, AB „Malsena“ Vievio filialas, VĮ „Automagistralė“ ir kt. Įkurti Lietuvos geologijos ir Kelių muziejai.
    Vievio seniūnijos teritorijoje yra 24 ežerai. Didžiausias jų - Vievio ežeras. Jo ilgis - 2700 m, plotis - 1950 m.
    Vievio miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1539 metais. 1999 m. birželio 27 d. miestas paminėjo savo 460 metų jubiliejų. Apie 1600 m. vienas iš Oginskių pastatydino Vievyje unitų bažnyčią ir įkūrė vienuolyną. XVII a. pradžioje prie Vievio Šventosios Dvasios vienuolyno buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje spaustuvė, pirmieji leidiniai pasirodė 1611 m. Tai buvo maldaknygės, parašytos bažnytine slavų kalba. 1619 m. išspausdinta M. Smotnickio „Slavų gramatika“ - viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. šioje spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos rusų ir lenkų kalbomis.
    1816 m. G. Oginskis Vievyje pastatydino katalikų bažnyčią. Dabartinė graži aukšta mūrinė bažnyčia yra neobarokinė, turi klasicizmo elementų, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė su dviem aukštais fasado bokštais.
    1837 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. 1865 m. įkurta valdinė mokykla.
    Šalia kapinių, sode, stovėjo klebonija, kurioje, pasak žmonių, 1812 metais nakvojęs Napoleonas. Tiksliai žinoma, kad 1812 metų gruodžio 10 dieną grįždamas iš Rusijos Vievyje buvo sustojęs nakvynei vienas žymiausių Napoleono karo vadų - Neapolio karalius Muratas.
    Miestelis pradėjo augti XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Varšuva - Peterburgas ir pastačius geležinkelio stotį Vievyje.
    Nuo seno Vievio apylinkių gyventojai - lietuviai, tačiau dvarininkai buvo sulenkėję ir visomis išgalėmis stengėsi lenkinti lietuvius. Iš Punsko atvykęs ir čia apsigyvenęs kovotojas už lietuvybę provizorius Jurgis Milančius (1869 - 1956) negalėjo ramiai žiūrėti į lenkintojus: ragino lietuvius nepamiršti gimtosios kalbos ir ginti savo tiesas. J. Milančius ilgus metus platino lietuvišką žodį Vievyje. Jo kukli vaistinė (kartu buvo ir gyvenamasis būstas) buvo dar ir knygnešių susitikimo vieta bei draudžiamos spaudos slaptavietė. Vienas didžiausių knygnešininko pagalbininkų buvo Motiejus Grybauskas (miręs 1928 m.) iš Kietaviškių parapijos Gilučių kaimo. Knygnešio lietuvybės puoselėtojo J. Milančiaus ir jo bendraminčių dėka lietuviai pirmiausia išsikovojo, kad Vievio bažnyčioje būtų įvestos pamaldos lietuvių kalba. J.Milančius buvo lietuvių mokyklos Vievyje įkūrėjas ir vedėjas. Vievio vaistininko namuose prieglobstį surado ir lietuvių rašytoja Sofija Pšibiliauskienė - Lazdynų Pelėda. Vievyje ji parašė apysaką „Klaida“, kurią J.Milančius papildė.
    Dabartiniais laikais Vievyje gimė ir augo nemažai garsių menininkų: dirigentas G.Rinkevičius, džiazo muzikantas D.Pulauskas, lengvosios muzikos orkestro vadovas J.Cechanovičius.
    Tarpukario Lietuvos laikais Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais Vievis buvo rajono centras, vėliau Vievio seniūnija prijungta prie Trakų rajono, Nuo 2000-ųjų metų, įsteigus Elektrėnų savivaldybę, Vievio miesto ir aplinkinių kaimų teritorija priskirta Elektrėnų savivaldybei.

Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-02 11:03:44
Elektrėnų meras

Kęstutis VaitukaitisElektrėnų savivaldybės meras
Naujienlaiškis
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829300102
Birželis
    2017     
Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo:
2005-06-16
Iš viso apsilankė:
9828871
Šiandien apsilankė:
1109
Dabar naršo:
52

© Elektrėnų savivaldybė. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.