English

Elektrėnų savivaldybės administracija. Biudžetinė įstaiga, Rungos g. 5, LT-26110 Elektrėnai. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 188756190. Tel. (8 528) 58 000, El. p. administracija@elektrenai.lt

Skelbimai
Archyvas
Herbai
    
     Beižionių herbas. Heraldikos komisijoje svarstant naujo herbo idėjas kartu su seniūnijos atsovais buvo nuspręsta pavaizduoti gervę – retą Lietuvoje paukščių rūšį, įrašytą į Raudonąją knygą. Šis paukštis yra labai atsargus ir baikštus, gyvena pelkėse, miškų raistuose. Beižionių seniūnijoje jų sutinkama Taureikos k., Liaukiškių k. ir kt. vietovėse. 
     Simbolių kalboje gervė – budrumo, ilgaamžiškumo, išminties, ištikimybės išraiška. Krikščionybėje dėl savo sugrįžimo į gimtąsias vietas – prisikėlimo simbolis.
     Žalia skydo spalva heraldikoje simbolizuoja laisvę, grožį, sveikatą ir viltį.
     Heraldikos komisija Beižionių herbą aprobavo 2006 m. rugsėjo 24 d.
     Beižionių  herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento  2006-11-17 dekretu Nr. 800

     Elektrėnų herbas. Heraldikos komisijoje svarstant Elektrėnų  miesto herbo idėjas, buvo pasiūlytas žaibas, kuris daugelyje kultūrų laikomas dieviškų galių simboliu. Antikos laikais žaibų valdovas buvo Dzeusas, Romos laikais – Jupiteris. Žaibus svaidantys dievai būdavo ne tik gera nešantys, įspėjantys, bet ir baudžiantys. Žaibo blyksnis buvo siejamas ir su teisingumu. Rytų simbolikoje pabrėžiamas žaibo ryšys su griaustiniu, liūtimi ir siejamas su derlingumu.  Elektrėnų herbe žaibas simbolizuoja energetikos galią. Savivaldybės pageidavimu herbe pavaizduotos ir dvi aštuoniakampės žvaigždės, kurių viena primena miesto vietoje buvusius kaimus, o kita – dabartinį miestą. Simbolių kalboje žvaigždė reiškia pastovumą, budrumą, tikslo siekimą. Senovėje buvo tikima, kad žvaigždės nulemia žmogaus likimą, tai aukščiausių žmogaus idealų simbolis. Aštuoniakampė žvaigždė siejama su kūryba ir derlingumu. Žvaigždė antikinėje mitologijoje yra Veneros – meilės deivės emblema, krikščionybėje – viena iš Betliejaus žvaigždės atmainų.
      Dailininkas Rolandas Rimkūnas parengė Elektrėnų  herbo etaloną. 
      Heraldikos komisija aprobavo 1999 m. spalio 28 d.
      Elektrėnų  herbas patvirtintas  Lietuvos Respublikos prezidento 1999-11-10dekretu Nr. 662
 
     Gilučių herbas.  Istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant naujo herbo idėjas buvo pritarta seniūnijos siūlymui, jog herbe būtų pavaizduotas simbolis, susijęs su skaičiumi dvylika (žinomas pirmasis įsikūrusio kaimo sodybų skaičius), ir ąžuolo, kaip tvirtumo, jėgos ir nepriklausomybės įvaizdžio motyvas. Ąžuolas su gilėmis – brandos išraiška, todėl herbe nuspręsta pavaizduoti 12 gilių, kaip jaunos, besivystančios seniūnijos įvaizdį.
     Gilės simbolių kalboje – derlingumo, klestėjimo, dvasinės energijos ženklas. Antikos laikais prieš pranašaujant ateitį, kad ją būtų galima geriau nuspėti, orakulas valgydavo giles. Žmonės jas nešiodavo ir kaip amuletą.
 Skaičius 12 – amžinojo ciklo simbolis, kalendorinius metus sudaro 12 mėnesių, žvaigždėto dangaus skliautas astrologijoje padalytas į 12 Zodiako ženklų. Graikijoje panteone buvo 12 dievų, Jėzus Kristus turėjo 12 mokinių – apaštalų ir t.t.
     Žalia spalva heraldikoje – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties išraiška, tai ir augmenijos spalva.
     Heraldikos komisija Gilučių herbą aprobavo 2006 m. liepos 5 d.
     Gilučių herbas patvirtintas  Lietuvos Respublikos prezidento 2006-09-01dekretu Nr. 696
 
     Kazokiškių herbas. 1680 m. dominikonas L. Skickis atvežė į Kazokiškes Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslo, esančio Neapolyje, kopiją.  Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslas apylinkėse garsėjo stebuklais: aklieji atgaudavo regėjimą, sunkiai sergantys – sveikatą, papuolę į neviltį – dvasinę pusiausvyrą.
     Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos ir bendruomenės atstovais buvo pritarta siūlymui naujajme herbe pavaizduoti stebuklingą Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos paveikslą.
     Heraldikoje mėlyna skydo spalva reiškia ištikimybę, dievišką išmintį, pastovumą ir sąžiningumą. Tai – dangaus spalva.
     Heraldikos komisija Kazokiškių herbą aprobavo 2005 m. gruodžio 8 d.
     Kazokiškių herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 2005-12-29 dekretu Nr. 484
 
     Kietaviškių herbas. Komisijai kartu su vietos seniūnijos atstovais svarstant naujo herbo idėjas, buvo nutarta herbe pavaizduoti erelį žuvininką su žuvimi.
Erelis dėl savo jėgos, ištvermės ir aukšto skrydžio visų tautų mitologijoje - paukštis, kuris siejamas su saule, šviesa ir dangumi. Senovėje tikėta, kad erelis gali atsijauninti triskart paniręs į tyro vandens šaltinį. Neatsitiktinai ankstyvojoje krikščionybėje jis buvo krikšto ženklu. Naujai priimantys tikėjimą būdavo tris kartus panardinami - vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, kad neofito siela nusiplautų ir taptų tyra nelyginant kaip naujagimio.
Žuvis simboliškai siejama su vandeniu, t. y. gyvybės elementu. Krikščionys tapatinami su žuvimi, nes jie atgimė krikšto vandenyje.
Mėlyna skydo spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, tvirtumą ir sąžiningumą.
Auksinė spalva simbolizuoja kilnumą, dorą ir protą. Mėlyname fone vaizduojamas auksinis erelis, laikantis naguose auksinę žuvį.
     Heraldikos komisija Kietaviškių herbą aprobavo 2002 m. balandžio 18 d.
     Kietaviškių herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 2002-05-09 dekretu Nr. 1761

 
     Pastrėvio herbas. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais svarstant naujo herbo idėjas buvo nuspręsta naujajame herbe pavaizduoti vandens malūno ratą, kuris simbolizuotų  nuo seno Pastrėvyje buvusį malūną, elektros energijos gamybą, seniūnijoje esančius vandens telkinius.
     Viduramžių mene dažnai vaizduojamas „gyvenimo ratas“, kuris gali  žmogų iškelti ir nusmukdyti, arba „laimės ratas“, niekada nesustojantis ir permainingas. Kasdienėje kalboje dažnai vartojame posakius  „ratas pasisuks“ (pasikeis likimas) arba „sustabdyti istorijos ratą“. Daugelyje pasaulio kultūrų ratas  yra tobulumo, saulės simbolis. Ir Lietuvoje birželio pabaigoje per Rasos šventę nuo aukštumėlių paleidžiami degantys ratai, kad nusileidusi saulė ir vėl pakiltų kitą dieną.
 Malūnas nuo viduramžių buvo žmogaus gyvybinės veiklos, kaimų bendruomenių bei kaimynų susitikimų vieta. Skandinavų mitologijoje malūnas - derlingumo, gausos simbolis.
     Sidabrinė skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą, skaistumą ir nekaltybę, siejama su vandeniu - vienu iš visatos elementų.
     Žalia spalva - laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties įsikūnijimas, augmenijos spalva.
     Pastrėvio  herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 2006-07-19 dekretu Nr. 685
 
     Semeliškių herbas. Komisija kartu su vietos seniūnijos atstovais svarstydama naujo herbo idėjas nutarė herbe pavaizduoti varpą iš kairės nuskeltame herbiniame skyde. Skėlimo vingis primena pirmąją miestelio vardo „S“ raidę ir upę Strėvą, tekančią per Semeliškes. Sidabrinę skydo dalį nuspręsta papuošti gotikiniu ornamentu, nes ir varpas yra lietas gotikos epochoje.
     Simbolių kalboje varpas - ryšio tarp dangaus ir žemės simbolis, kviečiantis maldai, primenantis būtinybę paklusti Dievo įsakymams. Varpas dėl savo formos dažnai lyginamas su skliautu. Varpas buvo garbinamas ir kaip talismanas, saugantis nuo nelaimių, galintis sunaikinti blogį. Varpo skambesys dažnai įspėja apie besiartinančius pavojus, praneša geras žinias.
     Žalia sklypo spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, viltį ir sveikatą.
     Sidabrinė spalva reiškia dorą, skaistumą, nekaltybę ir teisingumą.
     Heraldikos komisija Semeliškių herbą aprobavo 2002 m. birželio 27 d.
     Semeliškių herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 2002-09-22 dekretu Nr. 1849
 
     Vievio herbas. Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatydino unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, spausdinusi kirilines knygas. Pirmieji jos leidiniai (maldaknygės bažnytine slavų kalba) pasirodė 1611 metais. 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų.
     Vievio herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento 1999-05-20 dekretu Nr. 456




Paskutinis atnaujinimas: 2016-10-24 10:49:43
Elektrėnų meras

Kęstutis VaitukaitisElektrėnų savivaldybės meras
Naujienlaiškis
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     
Lankytojų statistika
Skaičiuojama nuo:
2005-06-16
Iš viso apsilankė:
10032437
Šiandien apsilankė:
2039
Dabar naršo:
63

© Elektrėnų savivaldybė. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.